Vandeniui aušinti pastatuose naudojami aušintuvai, o aušinimo bokštai dažniausiai būna lauke. Aušintuvui reikia daugiau energijos nei aušinimo bokštui, nes jis turi pašildyti vandenį prieš jį aušinant, todėl jie dažnai naudojami didelio efektyvumo pastatuose. Aušintuvo efektyvumą galima išmatuoti pagal aušinimo pajėgumą (TR), kuris prilygsta 12,000 BTU per valandą.
Aušinimo bokštai prieš aušintuvus – ką jie daro?
Aušinimo bokštai naudojami aušintuvo sistemose šilumai perduoti į pastato išorę. Jie montuojami ant stogo arba pastato viduje. Kita vertus, aušintuvai naudojami šaldymo sistemose vandeniui ar aušalo skysčiams vėsinti arba atšildyti.
Kas yra aušinimo bokštas?
Aušinimo sistemose aušinimo bokštas dažniausiai montuojamas ant stogo ir gali būti matomas kaip didelis dūmtraukis, per kurį teka vanduo. Jis kaip terpę naudoja aplinkos orą ir yra naudojamas šilumai perduoti į pastato išorę.
Kuo skiriasi aušinimo bokštas ir aušintuvas?
Aušinimo bokštams veikti reikia vandens, o aušintuvams nebūtinai reikia vandens, tačiau kaip terpę jie naudoja skystą šaltnešį, o ne aplinkos orą.
Kaip veikia aušinimo bokštas?
Aušinimo bokštas yra įtaisas, naudojamas aušinimui per aušintuvo sistemos kondensatorių tekančiam vandeniui. Vienas iš svarbiausių aušinimo bokšto komponentų yra garintuvas. Garintuvas yra prietaisas, kuris sugeria šilumą iš oro ir paverčia ją vandens garais.
Aušinimo bokšto paskirtis – cirkuliuoti arba nukreipti šaltą vandenį iš kondensatoriaus į ten, kur jo reikia, ty prie garintuvo.
Aušinimo bokštas paima šilto, drėgno lauko oro srovę, atvėsina jį garavimo aušinimo būdu ir tą energiją naudoja dviem būdais: 1. Perleidus šį orą per šilumokaitį su šaltu vandeniu, jis atvėsinamas, kai jis atvės. 2. . Perkeldama šilumą iš oro į vandenį, sistema atvėsina ir kondensuoja vandenį į skystą formą, kurią vėliau galima naudoti gerti, gaminti, plauti, sodinti ir kt.
Kaip veikia aušintuvas?
Aušintuvai yra įvairių tipų vietose, įskaitant namus, biurus ir gamyklas. Jie naudoja šaltnešį, kad sumažintų temperatūrą, paversdami skystį dujomis. Tada skystis kondensuojamas atgal į skystą būseną.
Aušintuvai iš pradžių buvo sukurti 1800-aisiais kaip būdas vėsinti pieno produktus ar mėsą, kad juos būtų galima laikyti ilgiau. 1890 m. JAV buvo pateiktas patentas, kaip manoma, pirmoji komercinė šaldymo sistema – oro kompresorius, skirtas siurbti dujas iš aušinto vandeninio tirpalo į amoniaką.
Aušinimo procesas vyksta keturiais pagrindiniais etapais: Absorbcija – medžiagos suskystinimas, kad ją būtų galima absorbuoti ir transportuoti; Garinimas – skysčio aušinimas išgarinant jo paviršiaus plotą; Kondensatas – dujų aušinimas, kol jos vėl virs skysčiu.
Kokie yra aušinimo bokšto naudojimo pranašumai?
Aušinimo bokštai dažniausiai naudojami aušintuvuose ir šaldymo sistemose. Jie taip pat gali būti naudojami kitoms reikmėms, pavyzdžiui, pramoniniam aušinimui, energijos gamybai ir net vandens filtravimui.
Aušinimo bokšto naudojimas turi daug privalumų. Svarbiausias privalumas yra galimybė sumažinti CO2 emisiją 20 procentų. Kitas privalumas yra tai, kad jį galima vėsinti nenaudojant elektros ar iškastinio kuro. Jame naudojamas garuojantis aušinimas, o tai reiškia, kad jo veikimui nereikia jokio tipo aušintuvo.
Aušinimo bokštams reikalingas tik nedidelis vandens kiekis ir išleidžiamas didelis gryno oro kiekis. Kitas privalumas yra tai, kad jis nereikalauja daug vietos ir neturi judančių dalių, todėl jį lengva prižiūrėti.
Kokie yra aušintuvo naudojimo pranašumai?
Mašinos triukšmui, vibracijai ir karščiui sumažinti naudojami aušintuvai. Dėl jų teikiamos naudos jie dažnai naudojami šaldymo ir aušintuvų pramonėje.
Pagrindinis aušintuvo naudojimo pranašumas yra sumažėjusi elektros smūgio rizika. Tai padeda sumažinti sužalojimo riziką, nes sumažina įrangos temperatūrą, sumažina judėjimą sumažindama vibraciją ir sumažina triukšmą, sumažindama slėgio svyravimus siurbliuose su šilumokaičiais.